Rožinė Pantera

Seniai seniai... hah, ne taip ir seniai.. 😎🙏 Tas rimčiausias žingsnis į grožio pasaulį prasidėjo maždaug prieš 7 mėnesius. Nuo tos dienos mano praktikavimasis tapyti ant veido, domėjimasis visomis grožio teorijomis ir naujovėmis tapo kasdieniniu užsiėmimu. Niekad nei nepagalvojau, kad taip pasakysiu, bet tai mane "veža". Jokios rutinos ar monotoniškumo. O dabar šiek tiek istorijos apie laikotarpį prieš tai. Pirmoji priemonė turbūt buvo lūpų balzamas, lūpų blizgis. Jos į mano gyvenimą atėjo dar kai buvau pradinėse klasėse, tačiau tie potepiai ant lūpų buvo keletą kartų į metus. Kai prasidėjo paauglystė, maždaug nuo 11 metų jau turėjau ir savo pirmąjį juodą blakstienų tušą, nuo to laiko lūpų blizgiai ir blakstienų tušai buvo mano pagrindinės kosmetinės priemonės ir žinoma makiažo valiklis, tušui nuvalyti..:D ir taip ilgą laiką... gal iki 10 klasės (15 metų).. Nieko daugiau nereikėjo, apie nieką nesvajojau ir apie labai daug priemonių, kurias dabar naudoju nei nežinojau, jo

Sveikos, šiandien skirsiu dėmesį ne makiažo priemonėms, o makiažo ĮRANKIAMS! :) Pradėsiu nuo to, kad makiažo šepetėlius bei kempinėles nereikia valyti, o BŪTINA.. :) Kodėl? Užsibuvus kosmetika šepetėliuose labai puikiai surenka milijonus bakterijų. O pakartotinai juos naudojant viskas persikelia ant jūsų veido.. Ko pasekoje jūsų veidui gali labai pakenkti. Ir galiausiai būsite nepatenkintos tiek išvaizda ir tiek pojūčiais. Pasekmės gali būti tokios kaip bėrimas, spuogai, o dar blogiau akne ar žaizdelės bei poodiniai pūliniai. O, jei jau su tuo susiduriate ir nerandate problemos, galbūt vis gi per toli ieškote? ;) Pati asmeniškai dažnai praleisdavau pro akis šepetėlių plovimą, kartais ir dabar tinginukas laimi.. :D Svarbiausia neatidėlioti ir išplauti iš karto, pabaigus makiažą, o jei žinote, kad dar dienos bėgyje gali prireikti įrankių ir neturite kitų pagal paskirtį skirtų šepetėlių ar kepinėlių, tai siūlau turėti atskirą nešvariems šepetėliams indelį, kad primintų, jog šiuos prie

Universitetinio gyvenimo pradžia mano akimis. Tai ką rašysiu, tai apibrėžia tik mano emocijas, supratimą, patirtį, nuomonę. Ir tai tikrai neturėtų įtakoti jūsų nuomonės, pasirinkimo ar tikslo. Iš viso to protingiausia būtų atsirinkti tik tai kas svarbu jūsų galutiniam supratimui. Iš tikrųjų dabar mano galvoje didelė sumaištis. Tiek daug minčių susijusių su šia tema ir daug apgalvojimų ką reikia pasakyti, o ką palikti tik savoje galvoje ir kaip visa tai pateikti. Dabar tikriausiai toks metas, kai vyksta pats stojimų į universitetą/kolegiją ar dar kur nors įkarštis. Prisimenu save. Ir įsivaizduoju, kad nemaža dalis norinčių tęsti mokslus universitete nežinote ką rinktis, ką norėtumėte veikti visą savo gyvenimą. Man buvo tas pats. Ir tai normalu, nes mūsų asmenybė formuojasi dar iki gerų 25 metų ir daugiau. Todėl dar daug gyvenimo tiesų nežinom, mūsų pasirinkimai, sprendimai būna gan dažnai neapgalvoti, paaugliški ir mes dar tik savęs IEŠKOME! Žinoma yra ir tų, kurie nuo vaikystės