Universitetinį gyvenimą pasirenki pats!

Universitetinio gyvenimo pradžia mano akimis. Tai ką rašysiu, tai apibrėžia tik mano emocijas, supratimą, patirtį, nuomonę. Ir tai tikrai neturėtų įtakoti jūsų nuomonės, pasirinkimo ar tikslo. Iš viso to protingiausia būtų atsirinkti tik tai kas svarbu jūsų galutiniam supratimui.
Iš tikrųjų dabar mano galvoje didelė sumaištis. Tiek daug minčių susijusių su šia tema ir daug apgalvojimų ką reikia pasakyti, o ką palikti tik savoje galvoje ir kaip visa tai pateikti.
Dabar tikriausiai toks metas, kai vyksta pats stojimų į universitetą/kolegiją ar dar kur nors įkarštis. Prisimenu save. Ir įsivaizduoju, kad nemaža dalis norinčių tęsti mokslus universitete nežinote ką rinktis, ką norėtumėte veikti visą savo gyvenimą. Man buvo tas pats. Ir tai normalu, nes mūsų asmenybė formuojasi dar iki gerų 25 metų ir daugiau. Todėl dar daug gyvenimo tiesų nežinom, mūsų pasirinkimai, sprendimai būna gan dažnai neapgalvoti, paaugliški ir mes dar tik savęs IEŠKOME! Žinoma yra ir tų, kurie nuo vaikystės žino ko nori ir jie užsispyrę to siekia, o jų norai nesikeičia ir tai labai SVEIKINTINA! Pasirinkimą lemia ir kiti svarbūs faktoriai. Vienas iš jų EGZAMINŲ REZULTATAI. 12 metų gali mokytis stropiausiai ir geriausiai, bet viską lemia egzaminai ir kartais tikrai gali pakišti koją ateities pasirinkimui. BET visada yra kiti metai, nauji šansai pademonstruoti savo žinias egzaminuose ir galų galiausiai pasiekti savo tikslą! Vieni sakytų prarasti metai, vėl mokytis ruoštis iš naujo ir t.t., o aš sakau, kad metus gali praleisti prasmingai, jei tik nori ir taip pat atiduodu tokiems žmonėms didelę pagarbą, nes tam reikia drąsos, kurios pati nesugebėčiau parodyti. Kitas faktorius - kitų nuomonė. Tikriausiai daugumai daro įtaką tėvų žodis, giminaičių ar kitų aplinkinių apkalbos. Tėvai tikrai nori gero ir, kad jūsų ateitis tik būtų pati geriausia, bet jei žinote, kad jums tai neteikia laimės ir ateityje su tuo gyvenimo nesiesite, tai kam save kankinti? Visada galima tėvus įkalbėti, jiems įrodyti žodžiais ar veiksmais, kad jūsų pasirinktas kelias bus tikrai PRASMINGAS. Žinau atvejų, kai kai studentai suranda savo gyvenimo kelią ir turi drąsos pasipriešinti 3iame-4tame kurse ir viską ką iškentėjo meta.. Nežinau ar tada tinkamas laikas.. Na, o kitų nuomonės, apkalbos ir t.t. Neturiu ką pasakyti.. Manau ir patys žinot, kad ne jie už jus mokysis ir gyvens :) Būkim biedni, bet teisingi, daug ką lemia ir pinigai, jei negauni nemokomos vietos, mokama ne kiekvienam prieinama, nes iš ties mokslas yra nepigus, o jei gyveni miestelyje, kuriame nėra tokių įstaigų ir reikia keltis gyventi kitur, pragyvenimas taip pat ne už centus, ypač dideliuose miestuose kaip Kaunas, Vilnius, Klaipėda. (apie užsienį nei nekalbu)
O jeigu jūs dar nepasiruošę universitetui ir turite numatę kitų prasmingų veiklų, tai metus kitus skirti savęs atradimui neprošal, nes stoti į universitetą/ kolegiją niekada nebus per vėlu!
Būtent mano pasirinkimą dauguma šių faktorių truputį lėmė iš neigiamos pusės, bet sudarė neypatingai didelę reikšmę. Aš taip pat buvau neapsisprendus ko dar noriu ir vis dar nesu, nors po truputį suprantu, ką aš geriausiai sugebu, kas patinka, teikia kaifą, tačiau to neįsigysi jokiame universitete, todėl dabar man universitetas tiesiog atsarginis planas mano gyvenime, jei nebūtų taip kaip noriu. Aš į universitetą stoti norėjau pati, tai įtakos tėvai nedarė ir žinau, kad tėvai būtų buvę mano pusėje, nes buvo 1-ojo kurso metu momentų, kai norėjau perstoti kitur ir tėvai nesipriešino, tiesiog leido viską apmąstyti protingai. Tikriausiai dėl ko šiek tiek gailiuosi, kad nesidomėjau pačiomis esančiomis specialybėmis universitete, jų mokymo programa (turbūt dėl to, nes nežinojau kuo domėtis, kai nežinojau ko noriu). Todėl nuoširdžiai patariu prieš pildant tą norimų specialybių sąrašiuką pasidomėkite jomis, ypač jų mokymosi programa ir apgalvokite savo galimybes, norus, pasiryžimus ir laukiančius iššūkius. Mano specialybės pagrindą sudaro chemiją ir ji lydės mane dar 3 metus, taip pat 1-ame kurse lydėjo ir fizika. O kas juokingiausia, šių dalykų neturėjau nei 11kl, nei 12kl. Mokiausi tik chemiją B lygiu 11kl pirmame pusmetyje, bet ten buvo... juokingos gautos žinios.. O mečiau šitą dalyką, nes sakiau, kad MAN TIKRAI NEBEREIKĖS CHEMIJOS.. :D Žinokit, aš ne pirma ir ne paskutinė, kuri taip prisišneka, tai jei taip pasakysit kada sau, prisiminkit mane. :D Žinoma, labai daug kas ir priklauso nuo universiteto, dėstytojų.. Mano pasirinktas universitetas yra tikrai stiprus, todėl ir patariu prieš stojant DOMĖTIS ir įvertinti kiek jūs sugebėsite įdėti pastangų. Pagal savo universitetą (nežinau kaip kitur), pasirinktą specialybę ir priskirtus dėstytojus galiu pasakyti, kad reikia nemažai pastangų, kantrybės, nervų, ištvermės... Jūsų kelyje, kaip ir mano pasitaikys daugybė įvairių dėstytojų. Vieni Jums patiks, kiti ne. Tą momentą, kai tavo nuomone situacija yra neteisinga tiesiog norisi kalnus nuversti iš pykčio.. Bet kartais ramiai sau tyliai pagalvoju, juk jie ruošia tave ir gyvenimui, juk ne viskas bus pagal tave, o kelyje žmonių sutiksi dar ne tokių, prie kurių gali tekti prisitaikyti ( boso irgi nepasirinksi :D ) Todėl nuraminti save reiks dažnai pozityvumu, prireiks būti kantriam (kas sunkiai sekasi) ir dėl to, kad kažkas vyksta ne itin teisingai nepasiduoti, nes GYVENIMAS TOKS.Universitete kaip ir mokykloje taip pat vyksta konkurencija ( o čia dar gaunat ir stipendijas, tai yra dėl ko). Tačiau nepamirškite, kad vienas lauke ne karys ir padėti reikia kitiems, kai prireikus jums pagalbos, turėtumėte į ką kreiptis. ;)

Taip pat universitete kaip ir mokykloje gali pasirodyti, kad ne viskas yra reikalinga kas yra dėstoma, bet pasistenkit tik TAM KARTUI ( egzaminui ir koliui ), o vėliau galite sau užmiršti, jei jums atrodo tai nereikalinga. Jei neturi gerų pagrindinių žinių, nesijaudink, ten kas reikalinga yra mokama nuo 0, tačiau kaip be būtų su jomis tikrai būtų lengviau. Be to, nepiktnaudžiaukite paskaitų praleidinėjimu, nes jei esate tinginiukai, namie bus sunkiau išmokti, o ką išgirsite paskaitų metu beliks tik namie pasikartoti! O ir darbą su studijomis derinkite atsakingai. Vieni žmonės per dieną gali atlikti 10 darbų, o kiti tik 1 iš jų. :) Pradžiai galbūt užteks ir tiek, apie patį stojimą kaip ir parašiau savo nuomonę ir patirtį, o kas vyksta pačiame universitete, daug labai priklauso ir nuo to, kuriame studijuosite ;)
Tai tiems, kuriems prasidės naujas gyvenimo etapas linkiu PASIRINKTI TEISINGAI, SIEKTI SAVO TIKSLŲ IR NEPASIDUOTI :)